Ekranų poveikis aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintiems vaikams
Vaikų praleistas laikas prie ekranų yra neišsenkama tėvų, pedagogų, psichologų, gydytojų bei kitų specialistų ar tiesiog vyresnės kartos žmonių tema. Galime girdėti kraštutinių nuomonių, teigiančių, jog vaikus svarbu pratinti prie technologijų nuo pat gimimo, nes tai yra neatsiejama šių dienų dalis ir vaikų ateitis. Kiti skatina vengti technologijų kiek galima ilgiau ir net randa būdų atriboti savo vaikus nuo ekranų kone iki paauglystės. Viduriuko besilaikantys suaugusieji stengiasi riboti technologijų prieigą, nustatydami savo taisykles ar pasitelkę rekomendacijas, kiti
tiesiog gūžčioja pečiais, nebesuprasdami, kuri nuomonė teisinga ir palieka šį klausimą savieigai.
Sunku teisti tėvus ar senelius nežinančius kaip elgtis ir auklėti vaikus technologijų klausimais, jeigu patys vaikų psichologai ir psichiatrai neturi vieningos nuomonės. Neretai specialistai prie šios temos prideda dar šiais laikais dažnai sutinkamą diagnozę – aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, kuris kelia diskusijas savo kilme, bruožais ir prognozėmis. Ar šis sutrikimas susijęs su ekranu poveikiu vaikams? Ar šiandieninės technologijos yra priežastis aktyvumo ir dėmesio sutrikimui atsirasti? Ar vaikai turintys šią diagnozę ir leidžiantys daug laiko prie ekranų
elgiasi kitaip nei neurotipiniai vaikai? Kokios grėsmės mūsų laukia ateityje? Šie klausimai kelia daug diskusijų, daug poreikio atlikti vis naujus tyrimus ir apie tai garsiai kalbėti. Nors ši tema mus labai neramina, bet visi suprantame, jog ateities nuspėti negalime. Mes neturime panašios patirties ir žinių pasekmėms numatyti.
Kilbey (2017) pastebi, kad „mūsų vaikai yra pirmoji skaitmeninė karta, vadinasi, jie gimė ir užaugo tokiame pasaulyje, kuriame jų lūkesčiai, mokymasis ir namuose leidžiamas laikas yra stipriai veikiami skaitmeninių technologijų, o mūsų vaikystėje to nebuvo“ (p.13). Labai ankstyvame amžiuje galime pastebėti vaikų intuityviai
teisingus veiksmus planšetės ekrane ir stebėtiną greitį mokantis skaitmeninių naujovių. Tai akivaizdžiai pozityvūs dalykai, kuriais mes, suaugusieji, žavimės ir aikčiojame. Tuo pačiu šypsomės ir nerimaujame matydami trimetį, bandantį pirštukais praplėsti vaizdą už lango, lyg paprastas stiklas būtų išmaniojo renginio ekranas. Tokiais momentais suvokiame, kokia gali būti šiems vaikams iškreipta realybė ir klausiame savęs, kokios dar už to nematomos grėsmės slypi ir kokia negrįžtama žala jau padaryta?
Išmaniosios technologijos sukėlė tikrą revoliuciją vyresnės kartos žmonių veikloje, o šiuolaikiniams vaikams ir paaugliams tai savaime suprantami įrankiai jų mokymosi, bendravimo ir informacijos sklaidos srityse. Muppalla ir kt. (2023) savo straipsnyje teigia, kad lyginant šiandieną su aštuntu dešimtmečiu, amžius, nuo kurio vaikai reguliariai bendrauja su žiniasklaida, sumažėjo nuo ketverių metų iki keturių mėnesių. Kilbey (2017) savo knygoje dalinosi „Ofcom“ tyrimų rezultatais, jog 2016 metais pirmą kartą vaikai mieliau rinkosi internetinę veiklą nei televizijos žiūrėjimą. Šie teiginiai rodo interneto patrauklumo proveržį ir populiarėjimą. (daugiau skaitykite…)
Ekranų poveikis aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintiems vaikams
Informaciniai videofilmai, skirti tėvams, vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos tema
NAUDOJIMO MOKYKLOSE PATARIMAI
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Respublikiniu priklausomybės ligų centru parengė 10
informacinių videofilmų, skirtų tėvams, vaikų pasichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos tema.
Stiprus ryšys tarp tėvų ir vaikų, pagrįstas dėmesiu, išklausymu ir nuoširdžiu parodymu, kaip vaikas
rūpi tėvams, kurie yra pasiruošę padėti ir palaikyti, net ir labai sunkiose situacijose gali apsaugoti
vaikus nuo rizikingo elgesio, tokio kaip psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Aktyvus tėvų vaidmuo ir
atsakomybė vaiko raidoje yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojant vaiko pažintinius ir socialinius
gebėjimus, pavyzdžiui, pasitikėjimą savimi ir kitais, gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos, spręsti įvairaus
pobūdžio problemas. Nors mokykloje mokiniai gauna nemažai informacijos bei žinių apie
psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir vartojimo pasekmes, tėvų vaidmuo išlieka ypatingai svarbus.
Trumpų animuotų 10 informacinių videofilmų tikslas – suteikti tėvams naudingos informacijos ir
patarimų, padėsiančių kalbėti su vaikais ir spręsti situacijas, susijusias su psichoaktyviosiomis
medžiagomis.
Video filmai tėvams, vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tema
Skambinkite nemokamu numeriu 8 800 900 12 ir rašykite el. paštu tevulinija@pvc.lt
„Tėvų linijoje“ psichologų konsultacijos jau ir el. laiškais
Profesionalios psichologų konsultacijos visais klausimais, susijusiais su vaikų ir paauglių auginimu, auklėjimu, jų elgesiu, taip pat tarpusavio santykiais, nuo šiol „Tėvų linijoje“ teikiamos ne tik telefonu, bet ir el. laiškais.
Dabar konsultacijos prieinamos ir būnant užsienyje
Nuo 2017 m. rudens Paramos vaikams centre veikiančioje „Tėvų linijoje“ papildomai konsultuoti el. laiškais pradedama, siekiant didinti psichologinių paslaugų prieinamumą ir suteikti galimybę dar daugiau tėvų, įtėvių, globėjų, senelių gauti profesionalią pagalbą.
„Pastebime, kad kai kuriems tėvams savo rūpesčius nėra paprasta papasakoti paskambinus. Jiems saugiau būtų sunkumus aprašyti ir klausimus suformuluoti raštu. Kitiems sunku ištaikyti paskambinti linijos darbo valandomis, nes tuo metu neturi galimybės ramiai pasikalbėti. O parašyti laišką ir perskaityti gautą atsakymą galima sau patogiausiu metu“, – naujos paslaugos privalumus vardina „Tėvų linijos“ vadovė, psichologė Jūratė Baltuškienė.
Be to, dabar, parašę el. laišką, konsultaciją gali gauti ir užsienyje gyvenantys Lietuvos tėvai, kurių ne vienas yra išreiškęs poreikį pasitarti su „Tėvų linijos“ psichologais. Telefonu tokios galimybės nėra – paskambinti galima tik iš Lietuvos.
Visi klausimai – svarbūs
Tiek skambinti, tiek parašyti į „Tėvų liniją“ ir pasitarti galima apie pozityvios tėvystės principais paremtą, nesmurtinį vaikų ir paauglių auklėjimą, apie jų savijautą, elgesį, poreikius. Galima pasikonsultuoti, kaip kurti ir palaikyti santykius su vaikais bei paaugliais, spręsti konfliktus, kaip su jais kalbėtis įvairiomis temomis.
Psichologai pateikia rekomendacijų, kaip priimti visus vaikų ir paauglių jausmus ir kaip mokyti juos saugiai išreikšti.
Taip pat padeda patiems tėvams, kai reikia palaikymo, norisi išsikalbėti, pasidalinti rūpesčiais, susidūrus tiek su įtemptomis kasdienėmis, tiek su krizinėmis situacijomis.
„Neskirstome klausimų ar situacijų į svarbias ar mažiau reikšmingas. Visos šeimos susiduria su individualiais sunkumais, visiems iškyla įvairių klausimų ir jie visi yra svarbūs. Todėl į „Tėvų liniją“ kviečiame drąsiai skambinti ir rašyti, kai tik norisi pasitarti ar nusiraminti“, – sako J.Baltuškienė.
Skambinkite nemokamu numeriu 8 800 900 12 ir rašykite el. paštu tevulinija@pvc.lt tiek kartų, kiek reikia, nes nei pokalbių, nei laiškų skaičius nėra ribojamas. Pasikalbėti su psichologu galima dar tą pačią dieną 9-13 val. ir 17-21 val., o į laišką atsakoma per 5 darbo dienas. Daugiau informacijos: www.tevulinija.lt
Apie Paramos vaikams centrą
Nevyriausybinė organizacija „Paramos vaikams centras“ nuo 1995 m. teikia psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems psichologinius sunkumus, o specialistams – metodinę pagalbą. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, „Pozityvi tėvystė“, „Tėvų linija“. Daugiau informacijos: www.pvc.lt
2024 m. vasario 26 d.
Seime aptarti specialiųjų poreikių turinčių vaikų švietimo klausimai
Lapkričio 5-ąją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Pedagoginių psichologinių tarnybų (PPT), Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistai, negalią turinčių vaikų tėvai rinkosi į virtualų renginį aptarti aktualių švietimo problemų. Pasak LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės, jų prisikaupė daug ir įvairių.
Švietimo pagalbos tarnybų aktualijas pristatė Klaipėdos PPT direktoriaus pavaduotojas Vidas Karvelis. Jo teigimu, nors tarnybų tinklas išplėtotas visoje šalyje, labai skiriasi jų materialinė padėtis, dirbančių specialistų kiekis. „Visa tai priklauso nuo savivaldybės, kurioje tarnybos įsikūrusios“, – sakė V. Karvelis. Pasak jo, pagalbos efektyvinimas specialiųjų poreikių turintiems vaikams vyksta nepakankamai sparčiai. „Susiduriame su įvairiomis problemomis […] Be to, nėra aiškių darbo krūvio normatyvų, veiklų laiko sąnaudų ir atlikimo standartų. Manau, tarnyboms reikėtų ergoterapeuto, judesio padėties terapeuto, psichoterapeuto – tokie etatai net nenumatyti sąrašuose, juos reikėtų peržiūrėti, atnaujinti pagal šiuolaikinius reikalavimus. Dar viena problema – nedideli atlyginimai, dėl kurių specialistai priversti dirbti keliose vietose. Švietimo pagalbos specialistų, beje, trūksta ne tik tarnybose – jų trūksta ir mokyklose, todėl derėtų populiarinti šias profesijas dar mokyklose“, – sakė V. Karvelis
Skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/seime-aptarti-specialiuju-poreikiu-turinciu-vaiku-svietimo-klausimai/
_______________________________________________________________________________________________
„Tėvų linija“: pasitarkite su psichologu tiek kartų, kiek reikia
Visiems tėvams kartais reikia pasitarti dėl vaikų ir paauglių elgesio, savijautos ar tarpusavio santykių. Vaikai ir paaugliai dažnai ką nors iškrečia, ne visuomet pavyksta su jais susikalbėti ar suprasti elgesio priežastis. Neretai suaugusieji nežino, kaip reaguoti ar nusiraminti, jaučiasi blogais tėvais.
„Visos šeimos susiduria su sunkumais. Niekam nepavyksta išvengti įtemptų situacijų ir stiprių emocijų ar abejonių dėl savo kaip tėvų elgesio. Tikrai visiems kyla klausimų, kaip geriau pasielgti ir reaguoti. Labai svarbu nelikti vieniems ir pasikalbėti su patikimu artimuoju ar pasitarti su psichologu”, – sako Paramos vaikams centre veikiančios „Tėvų linijos“ vadovė, psichologė Jūratė Baltuškienė.
Ypatingai tai aktualu, neslūgstant COVID-19 sukeltai pandemijai, kuri turi stiprią neigiamą įtaką šeimų, auginančių vaikus, emocinei savijautai. Profesionalūs „Tėvų linijos“ psichologai yra pasirengę tėvams, įtėviams, globėjams padėti įveikti įvairius psichologinius sunkumus, kurie kyla šeimose dėl karantino apribojimų, nerimo dėl sveikatos ar finansinių įsipareigojimų.
„Kai neaišku, ką daryti, tiek kasdienėje situacijoje, tiek susidūrus su rimtais sunkumais, svarbu žinoti, kad profesionalūs psichologai ir jų pagalba yra pasiekiama visiems Lietuvos tėvams. Mat „Tėvų linijos“ psichologai pataria ir konsultuoja nemokamai telefonu. Išsisaugokite kontaktuose „Tėvų linijos“ numerį 8 800 900 12 ir skambinkite pasitarti tiek kartų, kiek reikia”, – rekomenduoja J.Baltuškienė.
Nei skambučių skaičius, nei jų trukmė „Tėvų linijoje“ neribojama, o pokalbiai – anoniminiai. Pasikalbėti su psichologu galima dar tą pačią dieną pirmadieniais–penktadieniais 9-13 val. ir 17-21 val.
Nemokamai pasitarti galima visais klausimais, susijusiais su vaikų ir šeimos psichologiniais sunkumais, rūpesčiais, tarpusavio santykiais, savijauta ir pan. Tuomet, kai tėvams ar vaikams sukyla stiprios emocijos ir sunku susivaldyti arba reikia palaikymo, norisi išsikalbėti, pasidalinti rūpesčiais. Taip pat jeigu kyla klausimų, kaip derėtų pasielgti konkrečioje situacijoje.
Paskambinkite į „Tėvų liniją“ nemokamu numeriu 8 800 900 12, darbo dienomis 9-13 val. ir 17-21 val.
Daugiau informacijos – www.tevulinija.lt
Psichologė J.Baltuškienė: „Probleminiu elgesiu vaikas ir paauglys siunčia tėvams žinutę“
Kokią žinutę vaikas ir paauglys siunčia tėvams, kai šaukia, mušasi, nesikalba, užsidaro savo kambaryje, keikiasi, įžeidinėja ar kitaip netinkamai elgiasi? Kodėl žinomi būdai, kaip nuraminti vaiką ar išspręsti konfliktą, ne visuomet suveikia, ir kas padeda suprasti jo elgesio ir savijautos priežastis?
„Vaikas ir paauglys dažniausiai elgiasi taip, kaip tuo metu jaučiasi. Stiprūs jausmai kyla dėl įvairiausių priežasčių, tačiau – dažniausiai dėl nepatenkintų arba nepakankamai patenkintų vaiko poreikių, kurie skirtingais amžiaus tarpsniais yra skirtingi. Todėl svarbu nereaguoti tik į vaiko ar paauglio elgesį, o žiūrėti giliau ir reaguoti į jo jausmus ir poreikius.”
Daugiau informacijos: https://bit.ly/3aNwSXE
Dėl pandemijos ir karantino smarkiai prastėja tiek suaugusiųjų, tiek vaikų savijauta, o psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos tenka laukti net kelis mėnesius. Tačiau kai būtina skubi pagalba, kai sunku suvaldyti emocijas, reikia rekomendacijos dėl konkrečios situacijos ar žmogaus, kuris galėtų išklausyti, vis aktualesne alternatyva tampa emocinės pagalbos linijos.
Paramos vaikams centre veikiančioje „Tėvų linijoje“ nemokamai, iš bet kurios Lietuvos vietos, galima gauti profesionalaus psichologo konsultaciją. Telefonu pagalba suteikiama tą pačią dieną, o nei skambučių skaičius, nei trukmė nėra ribojama – skambinti galima tiek kartų, kiek reikia.
Daugiau informacijos: https://bit.ly/3efJN5X
Įvairiose Lietuvos savivaldybėse veikia 54 pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT). Daugiausia dėl metodinės, informacinės pagalbos į jas kreipiasi tėvai, nors mokytojai ir mokyklų administracijų atstovai dažnai sako, kad jiems trūksta žinių, kaip dirbti su specialiųjų ugdymo(si) poreikių (SUP) turinčiais ugdytiniais, bet jie nėra aktyviausiai besikreipiantys konsultacijų.
LRT mediatekoje 2019 m. rugsėjo 19 dieną galima pažiūrėti pokalbį su vaikų logopede Liuda Jarošiene. Pokalbis vyko laidoje „Labas rytas. Lietuva“ 07:15.
Nuoroda įdedama.
Pasiruošimas kelionei lėktuvu. Oro uostas. Nuoroda į filmuką:
https://www.youtube.com/watch?v=3xcMjFuylTI&feature=youtu.be
Mokslinis straipsnis autizmo tema „Genų tyrimas: pagrindiniai terminai ir WGS tyrimų rinkos apžvalga“. Nuoroda į straipsnį:
https://smegenyskitaip.blogspot.com/2019/10/genu-tyrimas-pagrindiniai-terminai-ir.html
Informacija apie bendrųjų ugdymo programų pritaikymą ir individualizavimą. Pateikiami programų pavyzdžiai. Nuoroda į rekomendacijas:
Metodinis leidinys mokyklos bendruomenei apie pagarbą kitoniškumui. Leidinyje pristatoma, kaip kalbėti su vaikais apie žmonių skirtumus, pagarbą vienas kitam. Nuoroda į leidinį:
Ugdymo plėtotės centras, kartu su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristato konsultacijų ciklą „Ką žinome apie autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų ugdymą?“. Puslapyje dalinamasi net 9 vaizdo konsultacijomis, kuriose pateikiama informacija leidžia geriau suprasti vaikų poreikius ir būtinus taikyti ugdymo organizavimo principus. Nuoroda į vaizdo konsultacijas:
https://duomenys.ugdome.lt/?/mm/sp/med=141/769
Ugdymo plėtotės centro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva sukurtas filmas „Kitokie vaikai“ pristatantis elgesio ir emocijų bei autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų integracijos galimybes. Nuoroda į filmą:
http://mokytojotv.blogspot.com/2017/04/filmas-kitokie-vaikai-apie-autizmo.html
Medikams, ugdytojams, socialiniams darbuotojams skirtas filmas „Gimtadienio šventė“ padės geriau atpažinti autizmo spektro sutrikimo požymius, paaiškins,
kokie požymiai gali būti būdingi ir vaikams, neturintiems autizmo spektro sutrikimų, patars, į kokius elgesio modelius reikia atkreipti dėmesį. Nuoroda į filmą:
https://korsigita.com/2018/11/15/gimtadienio-svente/
Laima Mikulėnaitė, Rasa Ulevičiūtė (2004). Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas. Vilnius.
Ši knygelė skirta ir tėvams, ir specialistams. Pirmiesiems bus naudingas išsamus ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių aptarimas: jie sužinos, į ką atkreipti dėmesį, stebint vaiką įprastoje namų aplinkoje. Kalbant apie specialistus, knygelėje pateikiamos žinios turėtų pasitarnauti ne tik tiems jų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su vaikų raidos sutrikimais, bet ir visiems likusiesiems, kad pro jų akis neprasprūstų konkretaus vaiko vystymosi problemos. Nuoroda į knygą:
http://www.vaikuligonine.lt/wp-content/uploads/doc/Vaiko_raida/Ankstyvojo-amziaus-vaiku-autizmas.pdf
Dr. Vaidilutė Asisi. Psichikos sutrikimai kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Kas tai?
Puikus straipsnis apie vaikų psichikos sutrikimus, kurie, nors labiausiai matomi mokykliniais metais, dažnai prasideda jau kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Nuoroda į straipsnį:
,,Pasakojimai apie kitokius žmones“ – trumpos animacinės istorijos leis vaikams ir suaugusiesiems suprasti, kaip jaučiasi mūsų tarpe žmonės, turintys negalią, nevalingų įpročių ar keistenybių. Jei klasėje yra vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, šie filmukai padės šalia esantiems mokiniams įsijausti į jų būseną, paskatins užjausti, neatstumti. Nuoroda į animacines istorijas:
https://korsigita.com/2017/11/03/pasakojimai-apie-kitokius-zmones/
Šiame mokomajame filme keliamas klausimas, ar konfliktai gali būti naudingi, ir ieškoma atsakymų į klausimą, kaip išmokti tokių konfliktų sprendimo strategijų, kurios būtų naudingos ugdymo procesui ir nekeltų neigiamų emocijų nei mokytojams, nei mokiniams. Nuoroda į filmą:
http://mokytojotv.blogspot.com/2014/10/mokomasis-filmas-mokytojai-ir-konfliktai.html
Šis leidinys – tai bandymas pateikti informaciją apie vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, įvairiapusio ugdymo perspektyvą pasitelkiant multidisciplininę prieigą bei teorijos ir praktikos integraciją. Metodiniame leidinyje ir jo prieduose pateikta informacija skirta susipažinti su vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, požymiais bei skirtybėmis ir suteikti naudingos praktinės informacijos, paremtos edukologijos, psichologijos ir medicinos mokslų tyrėjų bei praktikų patirtimi. Nuoroda į leidinį:
https://www.upc.smm.lt/projektai/bendal/metodiniai-leidiniai/ASS_internetas.pdf
Knygutės herojus – Ignius, šešerių metų berniukas. Ignius gimė šiek tiek kitoks. Jis turi autizmą. Laima, Igniaus sesutė, myli mažąjį broliuką, todėl nori, kad sužinotumėte, kaip kartais gali būti sunku suprasti tuos keistuolius, suaugusiųjų vadinamus autistais. Tai pirmoji knygutė mažiesiems skaitytojams apie vaiką, kuris, galbūt, gyvena tame pačiame daugiabutyje ar gretimoje gatvėje. Ir kuris yra kitoks. Nuoroda į knygutę:
https://issuu.com/simonaskiela/docs/lietiniai?backgroundColor=%2523222222
Metodinės rekomendacijos tėvams. Vaikų su autizmu ugdymo principai. Nuoroda į rekomendacijas:
Ankstyvasis ugdymas – kai daugiau nėra geriau!
Straipsnyje atkreipiamas tėvų ir visuomenės dėmesys į Ankstyvojo ugdymo svarbą ir tai, kad jis neretai paverčiamas formaliuoju akademiniu ugdymu. Nuoroda į straipsnį:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-06-01-ankstyvasis-ugdymas-kai-daugiau-nera-geriau/145045
Ketverių–aštuonerių metų vaikų garsų ir jų junginių tarimas žodžiuose. Metodiniai patarimai.
Šios garsų ir jų junginių tarimo rekomendacijos ketverių–aštuonerių metų vaikams parengtos remiantis E. Krivickaitės disertacijos „Vaikų kalbos fonotaktikos raida“ (2016 m.) eksperimentinio tyrimo, kurį sudarė 480 vaikų kalbos duomenys, rezultatais. Skirta logopedams, specialiesiams pedagogams, mokytojams ir tėveliams. Nuoroda į straipsnį:
Pirma dalis „Struktūruotas ugdymas“ (Loreta Grikainienė, Vilniaus specialiojo lopšelio darželio „Čiauškutis“ logopedė ekspertė). Pristatomas vizualizuotos darbotvarkės parengimas ir taikymas, dirbant su elgesio ir emocijų bei autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais. Ugdymo plėtotės centras, 2018. Nuoroda pridedama:
https://www.youtube.com/watch?v=aqxLMwGndAA
Septinta dalis „Kitokie vaikai, kaip juos pažinti, suprasti, padėti“ (Laima Mikulėnaitė, Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja). Vaikų neurologė kalba apie tai, kokie yra pirmieji autizmo spektro sutrikimų požymiai, kodėl svarbu kuo anksčiau juos atpažinti ir pradėti veikti, kokiais stereotipais yra apipinta ši diagnozė. Nuoroda pridedama:
https://www.youtube.com/watch?v=Top1We9s2vI
Pasaulinės autizmo supratimo dienos proga, Lietuvos autizmo asociacija “Lietaus vaikai” sukurtas video filmas apie šeimų, auginančių vaikus su autizmo spektro sutrikimu, kasdienius iššūkius ir juos lydinčius jausmus. Nuoroda į filmą:
https://www.youtube.com/watch?v=al9aE2D0bMs
Biochemijos mokslų daktarės Urtės Neniškytės vieša paskaita Panevėžyje “Neurologiniai autizmo spektro sutrikimo aspektai ir jų įtaka mokymuisi” (I dalis). Nuoroda pridedama:
https://www.youtube.com/watch?v=0uGXDPGn0bM
Biochemijos mokslų daktarės Urtės Neniškytės vieša paskaita Panevėžyje “Neurologiniai autizmo spektro sutrikimo aspektai ir jų įtaka mokymuisi” (II dalis). Nuoroda pridedama:
https://www.youtube.com/watch?v=Q7WW_HLilBs
Šiose rekomendacijose pateikiami patarimai ir siūlymai turėtų padėti mokytojams spręsti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo problemas bendrojo ugdymo mokykloje. Patarimai gali būti naudingi ieškant būdų, kaip motyvuoti mokinius, kaip skatinti jų aktyvų dalyvavimą pamokoje, kaip mokyti juos būti savarankiškais ir t. t. Nuoroda į rekomendacijas:
Seime surengta dalykinė konferencija „Autizmas Lietuvoje: iššūkiai ir sprendimai“. Nuoroda į konferenciją:
https://www.youtube.com/watch?v=QvNDW2_1sy0&feature=youtu.be
Psichologės Astos Čėsnienės parengtos rekomendacijos mokytojams, dirbantiems su emocijų ir elgesio sutrikimą turinčiais vaikais. Nuoroda į rekomendacijas:
http://help.lazdijokas.lt/?q=node/297
Bagdanavičienės ir L. Grikainienės išsamus straipsnis apie specialiosios pagalbos skyrimą ir organizavimą ugdymo įstaigose „Mokytojo padėjėjo vaidmuo įtraukiajame ugdyme“. Nuoroda į straipsnį:
Barkauskienės ir A. Zacharevičienės metodinė priemonė socialiniams pedagogams „Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir emocinių sunkumų bei sutrikimų“. Nuoroda į metodinę priemonę: