Lietuvoje kasmet kovo mėnesį “Vaikų linija” su partneriais inicijuoja akciją prieš patyčias. Visos ugdymo įstaigos yra kviečiamos jungtis ir savo bendruomenės nariams aktyviai diegti neigiamą požiūrį į patyčias. Visi norime gyventi saugioje ir priimančioje bendruomenėje.
Ugdymuisi persikėlus į elektroninę erdvę atsirado didesnė grėsmė vaikams susidurti su elektroninėmis patyčiomis. Visą dieną vaikai palikti savarankiškam buvimui interneto platybėse gali susidurti su įvairiomis grėsmėmis. O dažnas vaikas apie patirtus sunkumus nedrįsta papasakoti suaugusiems. Todėl iki tėvų ir pedagogų informacija ne visada atkeliauja. Kaip tik dėl to ypatingai svarbu šviesti vaikus bei diegti jiems tinkamas bendravimo vertybes bei skatinti jausti asmeninę atsakomybę už savo veiksmus. Dauguma suaugusiųjų vis dar tiki mitu, kad patirti sunkumai vaiką grūdina ir paruošia tikram gyvenimui. Šiame posakyje yra dalis tiesos, tačiau tai visiškai negalioja kalbant apie patyčias. Nes patirtos patyčios griauna vaiko savivertę, pasitikėjimą savimi, sukelia liūdesį, pyktį, gėdą, kaltę ir beviltiškumą. Vaikas pasijaučia silpnas, nereikalingas, netinkamas ir menkavertis. Kaip vaikas su tokiais jausmais gali kažko siekti gyvenime, tvarkytis su iššūkiais bei nesėkmėmis?
Vaikų linija ir kampanija „Be patyčių“ pateikia rekomendacijas suaugusiems, kaip prisidėti prie patyčių stabdymo:
- Būkime pagarbaus bendravimo pavyzdžiais.
Nepamirškime, norime mes to ar nenorime, vaikai mus nuolat stebi ir mėgdžioja. Tad bendraudami su aplinkiniais suaugę rodo vaikams pavyzdį. Jei yra bendraujama tolerantiškai, pagarbiai – vaikai mokosi to paties. O jei suaugęs bendrauja žemindamas, netoleruodamas kitų, prasivardžiuodamas, vaikai, žinoma, išmoks to paties.
- Reaguokime į stebimas patyčias.
Pamatyti patyčias gatvėje, namuose, internete gali kiekvienas suaugęs. Šioje situacijoje labai svarbu, kokių veiksmų imsis: praeis pro šalį ar sustos bei sudrausmins ir sustabdys skriaudėjus. Suaugusiojo abejingumas gali prisidėti prie patyčių plitimo.
- Kalbėkime su vaikais apie patyčias.
Pokalbį galima užmegzti natūraliai – matant agresyvią sceną filme ar televizijos laidoje. Galime klausti vaiko nuomonės ir patys išsakyti aiškią savo poziciją. Tokie pokalbiai leidžia geriau pažinti savo vaikus ir diegti vaikams tinkamas vertybes.
- Prisidėkime prie mokyklos veiklų, kuriant saugią aplinką.
Derėtų aptarti su vaikais elgesio taisykles, galiojančias mokykloje, paaiškinti jų prasmę bei naudą. Jokiu būdu nevertėtų menkinti ir demonstruoti neigiamo požiūrio mokyklos pastangoms kurti saugią aplinką. Tokiu savo elgesiu tik sukelsime sumaištį vaiko galvoje ir stabdysime norą laikytis bendrų visuomenėje priimtinų taisyklių.
Nepalikime vaikų vienų sunkiose situacijose. Kiekvienam vaikui reikalingas bent vienas žmogus, kuris visapusiškai jį palaikys, parems, mylės ir motyvuos. Būkime ramsčiais savo vaikams.
Trakų pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Asta Jakonienė