Nerimas – nemaloni mūsų organizmo būsena, tarsi laukimas kažko nemalonaus, pavojaus. Dažniausiai nerimą gaubia suvokimas, kad gresia pavojus, kad esame nesaugūs ir pažeidžiami. Taip pat prie nemalonių pojūčių prisideda ir fiziologiniai nerimo simptomai: susierzinimas, įtampa, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, padažnėjęs kvėpavimas, dažnesnis širdies plakimas. Kartas nuo karto nerimą jaučia kiekvienas iš mūsų. Šiuo metu, kai pasaulyje „karaliauja“ koronavirusas, kai šalyje yra paskelbtas karantinas, rekomenduojama pasilikti namuose, visos žiniasklaidos priemonės rašo vien tik apie koronaviruso grėsmes, nieko keisto, kad nerimą patiriame žymiai dažniau. Ir mūsų vaikai, su kuriais praleidžiame visą laiką, gali jausti nerimą. Tai ką gi galime šioje situacijoje daryti, kad sumažintumėme nerimą?
Pats pirmas dalykas – riboti informaciją – skaityti žinias ne bet kuriuo laiku, tačiau 1-2 kartus į dieną. Geriausiai informacijos gauti iš patikimų šaltinių. Tai gali būti ministerijų puslapiai, Pasaulinės sveikatos organizacijos ir kt. Nereikia kartu su vaikais žiūrėti žinių, kur rodoma neigiama informacija, nes taip tik didinsime vaikui nerimą.
Dažnai žmonės gali atrasti savyje visus ligos požymius ir pradėti dar labiau nerimauti, kad jau serga šia virusine liga. Rekomenduojama sustoti ir objektyviai įsivertinti, ar tikrai turite ligos požymių. Nepamirškite, kiekvieną pavasarį padaugėja peršalimo ligų, daug kam gali prasidėti alerginės reakcijos į augalų žydėjimą ir pan. Visada prisiminkite, kad diagnozę nustato medikai, su kuriais jūs galite pasikonsultuoti paskambindami savo šeimos gydytojui, tel. 1808, parašę elektroninę užklausą medo.lt svetainėje.
Prisiminkite, kaip anksčiau jūs susitvarkydavote su stresą ir nerimą keliančiomis situacijomis. Juk jų buvo Jūsų gyvenime ne viena ir ne dvi, tiesa? Bet jūs puikiai su jomis susitvarkėte. Ir dabar galite šią patirtį panaudoti. Vienam žmogui tinka sportas, kitam – pokalbis su artimaisiais, kitiems – meditacija, knygos, muzika…
Jei bendraudami su tam tikrais žmonėmis jaučiate, kad nerimas didėja, geriausia, ką galite padaryti, tai kažkurį laiką su jais nebendrauti. Geriau pabendrauti su žmogumi, kurio požiūris į situaciją jus ramina.
Nepamirškite, kad geriausia mūsų nerimą mažina rutina. Šiuo laikotarpiu ji mums yra ypač svarbi – pasistenkite eiti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu laiku, sportuoti, valgyti subalansuotą maistą, gerti pakankamai skysčių. Kasdien raskite laiko savo pomėgiams, bendravimui, galbūt pradėsite mokytis naujų dalykų nuotoliniu būdu. Prisiminkite, kas Jums yra svarbu gyvenime (be viruso) ir darykite tai!
Tačiau nereikia pamiršti ir profilaktinių priemonių – plaukite rankas su muilu, reikalui esant dezinfekuokite rankas, įvairius paviršius, laikykitės saugaus atstumo, viešose vietose nešiokite kaukes, ir pagal galimybes būkite namuose.
Jei vis dėlto jaučiate, kad jūs arba jūsų vaikai negalite susitvarkyti su nerimu, galite kreiptis į pedagoginės psichologinės tarnybos psichologus, kurie šiuo metu konsultuoja nuotoliniu būdu, naudojantis SKYPE programėle (kontaktas Trakų PPTP), elektroniniu paštu trakupps@gmail.com ir tel. 8528 51085.