Menu Close

Mano vaikas – itin jautrus!

Itin jautrus vaikas – ne diagnozė, tai temperamento tipas, kurį turi apie 20 proc. vaikų. Mokslu patvirtinta, kad itin jautrūs asmenys informaciją ir stimulus, gaunamus iš aplinkos, apdoroja kur kas intensyviau ir giliau, nei kiti. Svarbu pažymėti, kad šie vaikai yra žymiai jautresni tiek teigiamoms, tiek neigiamoms patirtims. Todėl netinkamos sąlygos, kuriose auga itin jautrūs vaikai, gali stipriai pakenkti jų ateičiai. Tinkamai paruošti sąlygas vystytis kiekvienam vaikui yra svarbi tėvystės dalis.

Moksliniai psichologijos duomenys aiškiai rodo, kokią svarbą turi ankstyvosios vaikystės patirtys tolimesnei raidai. Ankstyvaisiais vaiko gyvenimo metais ypač svarbų vaidmenį atlieka artimiausia aplinka. Ankstyvoje vaikystėje (taip pat ir ruošiantis mokykliniam darbui) būtina atpažinti vaiko potencialą, galimybes ir sunkumus įvairiose veiklos srityse. Vaiko išteklių suvokimas leidžia valdyti ugdymo ir auklėjimo procesą taip, kad būtų puoselėjami, vystomi ir akcentuojami vaiko ištekliai, o ne kreipiamas dėmesys į trūkumus ar sunkumus. Antru atveju, galima stipriai pažeisti brandžios asmenybės vystymąsi.

Nupiešti itin jautraus vaiko paveikslą nėra paprasta, nes jautrumas gali būti skirtingų tipų. Bendrais bruožais šiuos vaikus galima apibūdinti taip:

Itin jautrūs vaikai yra dėmesingi kitų nuotaikoms, greitai nusivilia (ypač kai tenka daryti daug dalykų vienu metu), yra tikslūs, drausmingi, stengiasi neklysti, jiems sunku dirbti, kai yra žiūrima arba kai jiems daromas spaudimas (pvz., yra duotas ribotas laikas, arba reikia siekti konkretaus rezultato). Paprastai jie pirmiau stebi ir tik tada veikia. Kai kurie iš jų yra ypač gabūs. Šie vaikai yra jautresni savo aplinkai ir reaguoja stipresnėmis emocinėmis bei elgesio reakcijomis (pvz., verksmu, nepasitenkinimu, riksmu, liūdesiu, pykčiu). Labai jautrūs vaikai, susidūrę su per daug dirgiklių, perima elgesį, kuris būdingas aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčiam vaikui, todėl gali būti netinkamai atpažintas. Itin jautrių vaikų elgesys taip pat apibūdinamas kaip drovumas, atsiribojimas, baimingumas. Šie vaikai yra labiau linkę patirti stresą ir jiems sunkiau nei jų bendraamžiams priimti aplinkos pokyčius. Labai jautrūs vaikai taip pat pasižymi kūrybiškumu, intuicija, humoro jausmu.

Tokie vaiko asmenybės bruožai dažnai kelia iššūkių tėvams. Neretai kasdieninė šio vaiko priežiūra gali būti tikrai varginanti, nes čia svarbi kiekviena smulkmena. Lengviau gali būti tuomet, kai tėvai labai empatiškai bando įsivaizduoti ir pajausti, kaip šis vaikas jaučiasi. Tuomet, pasitelkus atjautą, galima suprasti, kaip jiems sunku. Tikrai gali varginti buvimas mama, kai vaikas turi pasimatuoti devynias poras sportbačių, kad surastų tinkamus. Bet įsivaizduokime, kaip vaikas turi jaustis, kai stovėdamas prie saldumynų prekystalio jaučia pardavėjo skausmą?

Mūsų kultūroje yra įprasta atsiriboti nuo mus supančio skausmo ir jausmų, nes tai tikrai vargina. O šie vaikai intensyviai jaučia juos supančio pasaulio skausmą, ir kai ši našta jiems tampa per sunki, jie atsitraukia ir panyra į vaizdo žaidimus, izoliaciją ar save naikinantį elgesį.

Jei jūsų vaikui neveikia įprasti auklėjimo metodai ir jums atrodo nesuprantamas jo elgesys, labai smalsiai, geranoriškai ir tarsi iš šono patyrinėkite savo vaiko elgesį:

  • Ar jį erzina kiekviena drabužių etiketės?
  • Gal jis mieliau renkasi žaisti tyloje, nei didelėje triukšmingoje grupėje?
  • Ar būna taip, jog atrodo, kad vaikas skaito jūsų mintis?
  • O gal nuolat užduoda daugybę klausimų?
  • Ar jis neįtikėtinai įžvalgus ir pastebi subtiliausias detales?
  • Ar aplinkiniai vadina jūsų vaiką “droviu” ar “labai emocingu”?

Jei į kažkuriuos iš šių klausimų atsakėte teigiamai, gali būti, kad jūs auginate itin jautrų vaiką.

Daugiau informacijos: Elain. N. Aron, Itin jautrus vaikas: kaip padėti mūsų vaikams gyvuoti, kai pasaulis juos stelbia, 2020

Parengė psichologė Asta Jakonienė

Skip to content