NUOTOLINIAM UGDYMUI

Rekomendacijos tėvams, kaip padėti vaikui nuotolinio mokymosi metu

1. Dienotvarkė. Ji turėtų būti panaši kaip ir iki nuotolinio mokymosi pradžios. Tai vaikui suteikia stabilumo.
2. Patogi darbo vieta. Tai gali būti atskiras kambarys arba mažesnė darbinė erdvė. Svarbu, kad ji būtų tvarkinga, o vaikas nusiteiktų darbui. Kontroliuokite, kad pamokų metu vaiko netrukdytų kiti šeimos nariai ar gyvūnai.
3. Apranga. Vaikas neturi mokytis apsirengęs pižama arba naminiais rūbais. Tai nepadeda darbinės aplinkos sukūrimui.
4. Higiena. Nepamirškite poilsio, judėjimo bei asmens ir aplinkos higienos. Vaikas turi pajudėti, atlikti mankštą. Tam, kad akys pailsėtų nuo kompiuterio, kartu su vaiku atlikite akių mankštą. Pravėdinkite kambarį.
5. Nauji įspūdžiai ir aktyvios veiklos. Karantino metu vaikus dažnai kankina nuobodulys. Jie gali pradėti pyktis su tėvais, broliais ir seserimis, atsisakyti atlikti užduotis, nebendrauti, užsisklęsti savyje. Suteikite vaikui pozityvių emocijų. Kartu tyrinėkite aplinką, žaiskite žaidimus, būkite gryname ore.
6. Savo jausmų pažinimas. Kontroliuokite save, savo jausmų išraišką. Agresija iššaukia atsakomąją agresiją. Rėkimas ant vaiko, nesupratusio užduoties, ne tik nepadės jam jos geriau suprasti, bet ir sulėtins arba visai blokuos mąstymo procesą. Aiškinkite vaikui tol, kol jam bus aišku. Prisiminkite, kad vaikui iki 11 metų geriausiai aiškinti žaidimo forma.
7. Aktyvus klausymasis. Klausykite – išgirskite, kas kankina Jūsų vaiką, leiskite jam išsikalbėti.
8. Lyginimas su kitais. Vaiko lyginimas su kitais vaikais, jų pasiekimais mažina jo savivertę, pasitikėjimą savimi, slegia emociškai. Nenuvertinkite savo vaiko, tai tikrai jo nemotyvuoja.
9. Vaiko palaikymas – pasakykite jam, kad tikite juo, kad kartu jūs susidorosite su užduotimi. Bet nedarykite visko už vaiką. Leiskite jam padaryti didesniają dalį.
10. Dėmesio išlaikymas. Prisiminkite, kad vaikas negali išlaiškyti savo dėmesio ties viena veikla ilgai. Tai priklauso nuo vaiko susidomėjimo, jo fiziologinių bei individualių ypatumų. Todėl vaikui reikia leisti dažniau pailsėti, atsikvėpti o po to vėl tęsti veiklą.
11. Atgalinis ryšys. Svarbu palaikyti atgalinį ryšį su mokytoju. Jeigu jums kažkas neaišku – klauskite. Mokytojui nuotolinis mokymas taip pat yra pakankamai nauja veikla; jis jaudinasi ne mažiau už vaikus ir jų tėvus. Tik prisiminkite, kad mokytojas irgi žmogus. Jis turi ir savo asmeninį gyvenimą, todėl neskambinkite ir nerašykite jam vakare ir naktį.


Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė
Kira Solovjovienė 

-------------------------------------------------------------------------------------

 

 

 

REGISTRACIJOS NUORODA: https://docs.google.com/forms/d/1GWMg5pjlw-uASedqw79j09gb2uTRcEqzCGiV6gNx_zw/edit

 

 *******************************************************************************************************************************************************

 

Psichologo rekomendacijos ir patarimai nerimui mažinti

Nerimas – nemaloni mūsų organizmo būsena, tarsi laukimas kažko nemalonaus, pavojaus. Dažniausiai nerimą gaubia suvokimas, kad gresia pavojus, kad esame nesaugūs ir pažeidžiami. Taip pat prie nemalonių pojūčių prisideda ir fiziologiniai nerimo simptomai: susierzinimas, įtampa, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, padažnėjęs kvėpavimas, dažnesnis širdies plakimas. Kartas nuo karto nerimą jaučia kiekvienas iš mūsų. Šiuo metu, kai pasaulyje „karaliauja“koronavirusas, kai šalyje yra paskelbtas karantinas, rekomenduojama pasilikti namuose, visos žiniasklaidos priemonės rašo vien tik apie koronaviruso grėsmes, nieko keisto, kad nerimą patiriame žymiai dažniau. Ir mūsų vaikai, su kuriais praleidžiame visą laiką, gali jausti nerimą. Tai ką gi galime šioje situacijoje daryti, kad sumažintumėme nerimą?

Pats pirmas dalykas – riboti informaciją – skaityti žinias ne bet kuriuo laiku, tačiau 1-2 kartus į dieną. Geriausiai informacijos gauti iš patikimų šaltinių. Tai gali būti ministerijų puslapiai, Pasaulinės sveikatos organizacijos ir kt. Nereikia kartu su vaikais žiūrėti žinių, kur rodoma neigiama informacija, nes taip tik didinsime vaikui nerimą.

Dažnai žmonės gali atrastisavyje visus ligos požymius ir pradėti dar labiau nerimauti, kad jau serga šia virusine liga. Rekomenduojama sustoti ir objektyviai įsivertinti, ar tikrai turite ligos požymių. Nepamirškite, kiekvieną pavasarį padaugėja peršalimo ligų, daug kam gali prasidėti alerginės reakcijos į augalų žydėjimą ir pan. Visada prisiminkite, kad diagnozę nustato medikai, su kuriais jūs galite pasikonsultuoti paskambindami savo šeimos gydytojui, tel. 1808, parašę elektroninę užklausą medo.lt svetainėje.

Prisiminkite, kaip anksčiau jūs susitvarkydavote su stresą ir nerimą keliančiomis situacijomis. Juk jų buvo Jūsų gyvenime ne viena ir ne dvi, tiesa? Bet jūs puikiai su jomis susitvarkėte. Ir dabar galite šią patirtį panaudoti. Vienam žmogui tinka sportas, kitam – pokalbis su artimaisiais, kitiems – meditacija, knygos, muzika...

Jei bendraudami su tam tikrais žmonėmis jaučiate, kad nerimas didėja, geriausia, ką galite padaryti, tai kažkurį laiką su jais nebendrauti. Geriau pabendrauti su žmogumi, kurio požiūris į situaciją jus ramina.

Nepamirškite, kad geriausia mūsų nerimą mažina rutina. Šiuo laikotarpiu ji mums yra ypač svarbi – pasistenkite eiti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu laiku, sportuoti, valgyti subalansuotą maistą, gerti pakankamai skysčių. Kasdien raskite laiko savo pomėgiams, bendravimui, galbūt pradėsite mokytis naujų dalykų nuotoliniu būdu. Prisiminkite, kas Jums yra svarbu gyvenime (be viruso) ir darykite tai!

Tačiau nereikia pamiršti ir profilaktinių priemonių – plaukite rankas su muilu, reikalui esant dezinfekuokite rankas, įvairius paviršius, laikykitės saugaus atstumo, viešose vietose nešiokite kaukes, ir pagal galimybes būkite namuose.

Jei vis dėlto jaučiate, kad jūs arba jūsų vaikai  negalite susitvarkyti su nerimu, galite kreiptis į pedagoginės psichologinės tarnybos psichologus, kurie šiuo metu konsultuoja nuotoliniu būdu, naudojantis SKYPE programėle (kontaktas Trakų PPTP), elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. ir tel. 8528 51085.

 

 *******************************************************************************************************************************************************

 

Nuotolinių mokymų ciklas „Nuotolinis darbas su specialiuosius ugdymosi poreikius turinčiais mokiniais“

Nuotolinių mokymų ciklas „Nuotolinis darbas su specialiuosius ugdymosi poreikius turinčiais mokiniais“

Tikslinė auditorija – pradinių klasių mokytojai

Registracijos į seminarus NUORODA

Visiems užsiregistravusiems jų nurodytu el. paštu bus išsiųsta prisijungimo nuoroda. Prašome įrašyti taisyklingą el. pašto adresą.

Pažymėjimai po mokymų dalijami nebus.

Organizatorius: Vilniaus švietimo pažangos centras. www.svietimopazanga.lt Kontaktinis asmuo: Agata Katkonienė, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

DETALESNĘ INFORMACIJĄ RASITE PASPAUDĘ ŠIĄ NUORODĄ

 

*******************************************************************************************************************************************************

 reko

ATSISIŲSTI REKOMENDACIJAS

Rekomendacijas rengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus specialistai 2020 m.

 

*******************************************************************************************************************************************************

 

nuotolinisppt

 

*******************************************************************************************************************************************************

 

pk

„Ar žinai, kad...“

Garsų tarimo sutrikimai (ar besitęsiantis šveplavimas vaikui sukakus 5–5,5 metų) rodo, kad vaikui reikalinga logopedinė pagalba.
Kiekvieni santykiai vaikui yra savitai reikšmingi ir iškelia emocinio gyvenimo užduočių – jos gali būti nelengvos, bet galiausiai išmoko įveikti sunkumus ir sėkmingai prisitaikyti socialiniame pasaulyje
Emocijos – neatskiriama mūsų vidinio pasaulio dalis, svarbus socialinio gyvenimo reguliatorius.
Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 10 procentų vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių.