Straipsniai

Mokytojų profesinis perdegimas: kaip išvengti ir kaip padėti                                                            

Visą pasaulį netikėtai užklupusi COVID-19 pandemija ypatingai paveikė ir pakeitė mokytojų kasdienybę, įnešdama į ir taip streso ir emocinės įtampos kupiną darbą dar daugiau streso, neapibrėžtumo ir atsakomybės. Šiuo metu beveik visos ugdymo įstaigos dirba nuotoliniu būdu, tačiau dar visai neseniai šių įstaigų darbuotojai dirbo įprastiniu būdu nujausdami, kad situacija bet kada gali pasikeisti. Lygiai taip pat dabar, dirbant nuotoliniu būdu, bet kada gali būti priimtas sprendimas, lemsiantis, kad kai kurie pedagogai turės grįžti prie darbo kontaktiniu ar pusiau kontaktiniu būdu. Taigi gyvenama santykinai didelėje nežinomybėje ir neapibrėžtume. Pasak mokslininkų, mokytojai ypatingai linkę patirti profesinį perdegimą. O dabartinės gyvenimo aplinkybės, kai COVID-19 virusas, vaizdžiai tariant, tvyro ore, tik dar labiau padidina šią riziką.               

Dirbti mokytoju siaučiant COVID-19 pandemijai: profesinio perdegimo rizika

                      Dauguma darbuotojų Lietuvoje dirba aštuonias valandas per dieną. Pasibaigus darbo dienai, jie ramiai grįžta namo, nusiauna batus, užkanda, įsijungia mėgstamą televizijos laidą ir atsipalaiduoja, pailsi. Galbūt kai kurie išveda šunį pasivaikščioti, prasmingai leidžia laiką su vaikais ar susitinka su draugais.

                      Bet jeigu tu esi mokytojas, greičiausiai laikas po darbo klostosi kiek kitaip - dar kelios valandžiukės padirbėti po darbo gana įprasta, ar ne? Galbūt reikia pasiruošti pamokoms, perskaityti mokinių rašto darbus. Galbūt reikia suorganizuoti tėvų susirinkimą ar paskambinti mokinio tėvams. O galbūt teko ir ateiti anksčiau į darbą, kad viską suspėtumėt pasiruošti. Deja, bet beveik neįmanoma sutikti mokytojo, kuris dirbtų tiksliai tik tiek, kiek jam numatyta darbo valandų - kuris nepratęstų darbo grįžęs namo, kuris neateitų į mokyklą anksčiau ir/arba neišeitų iš jos vėliau.

Nerimas – nemaloni mūsų organizmo būsena, tarsi laukimas kažko nemalonaus, pavojaus. Dažniausiai nerimą gaubia suvokimas, kad gresia pavojus, kad esame nesaugūs ir pažeidžiami. Taip pat prie nemalonių pojūčių prisideda ir fiziologiniai nerimo simptomai: susierzinimas, įtampa, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, padažnėjęs kvėpavimas, dažnesnis širdies plakimas. Kartas nuo karto nerimą jaučia kiekvienas iš mūsų. Šiuo metu, kai pasaulyje „karaliauja“ koronavirusas, kai šalyje yra paskelbtas karantinas, rekomenduojama pasilikti namuose, visos žiniasklaidos priemonės rašo vien tik apie koronaviruso grėsmes, nieko keisto, kad nerimą patiriame žymiai dažniau. Ir mūsų vaikai, su kuriais praleidžiame visą laiką, gali jausti nerimą. Tai ką gi galime šioje situacijoje daryti, kad sumažintumėme nerimą?